Nėra mažų ar didelių stebuklų. Stebuklai neišmatuojami. Galbūt stebuklų net nėra. Keista, bet galbūt stebuklais esame mes visi. Nuo tik ką gimusio kūdikio iki prie lovos prikaustytos senos moters. Ir mūsų dydis visai neįtakoja to, kokie stebuklai mes esame, nes jie neišmatuojami. Stebuklas yra nupjautos žolės kvapas vasarą, pirmas sniegas, karštas dušas po sunkios dienos, nepažįstamojo šypsena, žvaigždėtas dangus, ilgas pasivaikščiojimas rudenį ir namų tyla po triukšmingo vakarėlio. Stebuklai visada supa mus iš visų pusių, tik vieni jais mėgaujas, o kiti juos pamiršta. Žmonija negali nustatyti ir išmatuoti stebuklų, bet žmogus gali. Jei aplink save pastebi stebuklus, neabejotina, kad stebuklas aplinkiniams esi tu pats.
Komentarai
Rašyti komentarą
Leave a comment and u get a cookie