nemiga

Kai paakiai tavieji bus kaip du juodi mėnuliai,

Žinok, kažkur giliai tavam pilve drugeliai guli;

Ir tartum laukia jie žydrų akių šviesos,

Kad prisikeltų iš juos kausčiusios tamsos.

Kai sujauktam kambaryje ilgėsiesi tvarkos,

O tamsoje ieškosi tos raminančios šviesos,

Kurio keistai vibruojanti  banga,

Pavers chaosą nuobodžia tvarka.

Kai nuobodžiaut su juo jau neskamba labai blogai,

O ryto grožis - susivėlę jo plaukai,

Ankstyvą rytą juodas kaip tavi mėnuliai,

Tas žodis "myliu" paraštėse guli.