nonsense

Kai akys žvelgia į stiklinę pievą,

Girdžiu, kaip dūžta rasos, kai eini tu ja.

Kai rūkas kyla į padangę pilkšvą,

Lyg debesim žingsniuotumei, artėji paslapčia.

Ir kas iš to, kad tylą užgesint žadėjai,

Jei tavo balsas nieko man nesako?

Ir kas iš to, kad dūžta rasos tau po kojom?

Vien jų maniškei sielai suvirpint nepakako.

labanakt