Random

Atsitiktinės mintys išlietos po vieno brangiausių žmonių netekties. Deja, su tuo žmogumi nepatyriau nė pusės to, ką norėjau patirti ir nė karto neišlemenau menkučio "myliu". 

Kaip mėlynam danguj paskendęs paukštis,

Aš skęstu nežinioj kas dieną

Ir drasko man krūtinę ilgesys bejausmis,

Privertęs ašarą išliet ne vieną.

Kaip driekias vangiai horizontas,

Manoj širdy nusidriekia tyla

Ir niekas kitas, tik bereikšmis vardas,

Išnyksta kaip pavasarį šalna.

Jei prisimintum tu mane už šimto mylių,

Žinok, aš skęstu nebūty viena,

Kaip tūkstantis bereikšmių "myliu",

Tirpstu vėl sutrypta, neišgirsta...