be 5 minučių lapkritis

Gal moterimi vadinti ją neteisinga. Didesnės už du helio balionus krūtys, pripūstos, raudonai padažytos lūpos ir žydrais šešėliais išmargintus akių vokus draskančios dirbtinės blakstienos bei dirbtinumu už blakstienas neatsiliekanti asmenybė – ne visada tikros moters požymiai. Nors galbūt čia tik aš senamadiškų pažiūrų, daugeliui vyrų Alisa atrodė svajonių moteris. Na, žinoma, prie vyrų, o ypač prie mano tėčio, jos balsas paplonėja kelis kartus, o aukštyn ir žemyn judančios blakstienos sukelia malonų vasariškai gaivų vėjelį. Parodykite beprotį, kuris nenorėtų tokio ekologiško ventiliatoriaus karštą vasaros dieną? Jau nekalbant apie kitus jos privalumus: du minkšti tik į orą nekylantys „helio balionai“ puikiai tinka vietoj pagalvės, o milžiniškos raudonos lūpos tikriausiai praverčia kaip atšvaitas, nes su tokiu makiažu vairuotojai Alisą mato kilometro atstumu.

Nors ne kažin ką tokia moteris pagamintų, tačiau ką jau ką, bet pinigus švaistyti į visas puses ji moka dar ir kaip! Todėl visada būsi užtikrintas, kad ji neparneš tau pigaus greito maisto, geriau vieną vakarą pabadausite negu užsisakinėsite maistą į namus. Su tokia moterimi vaikščioti į prabangiausiu miesto restoranus vienas malonumas, nes visi aplinkiniai vyrai spoksos į ją ir varvins seilę tiesiai savo žmonoms į pigiausios, brangaus restorano, sriubos lėkštes. Ji kaip deimantas, dėl kurio tu taip sunkiai dirbai. Tiesiogine to žodžio prasme, kalbu visai ne apie jausmus. Faktiškai tokią kaip Alisa galima nusipirkti. Per pirmus pasimatymus užteks ir tikrais deimantais nusėto vėrinio bei kelių šimtų rožių, tokių pat laikinų kaip ir merginos, kuriai jos adresuotos, grožis. Vėliau kai viskas tampa oficialu, reikės naujų kailinių kas mėnesį, naujausio išmaniojo telefono kas tris mėnesius, na, ir gal naujo automobilio kas pusę metų. Bet dėl tokios kaip ji stengtis verta, ar ne?

Tokia kaip Alisa nuoširdžiai nemyli nė vieno, ką jau bekalbėti apie vaikus. Nors gal ta ledinė širdis kažkiek aptirpsta, kai per kančias savo vaikščiojančiam pinigų maišui  ji pagimdo pirmagimį, taip užsitikrindama sau patogią vietą dar kelioms dešimtims metų į priekį. Tiesa, širdis suminkštėja tiek, kad tokia jauna ir gudri moteris kaip Alisa, surastų brangiausią privatų darželį mieste ir ten numestų savo vaiką, kuris nejučiomis išmoktų vaikščioti, kalbėti ir pats tiksliai to nežinodamas, tartų „mama“ sušilusiai Alisos klonei, kai ji grįžta po tariamų jogos užsiėmimų. Vyriškų kvepalų kvapas išsisklaido prieš grįžtant turtingam kvailiui iš darbo, tad šeima toliau atlieką etalono vaidmenį visuomenėje.

Ne, Alisa nenusipelnė būti vadinama tikra moterimi. Ji buvo tikros moters priešingybė.