Lėtai, kaip tyvuliuojančiame ežero vandenyje atsispindėjęs mėnulis, ji kukliai žengė žemyn, žiūrėdama į savo kojas, nedrąsiai, laiptelis po laiptelio, nešančias ją link manęs. Suknelė švelniai driekėsi paskui ją ir tarsi mažumėlę pavydėdama, bandė išsiveržti į priekį bei aplenkti ją. Ji šiek tiek kilstelėjus, sugniaužė pamušalą savo ilgais pirštais ir stabtelėjusi pakėlė akis. Jos akių kampučiai šiek tiek susiraukšlėjo - ji šypsosi. Į mane žvelgė tos pačios akys, į kurias pažiūrėjus pasaulis nustodavo suktis. Mudu atvirkščiai - prislinkę arčiau ir rankomis apsiviję vienas kito liemenį, imdavome suktis tyloje.
Taip ji darydavo ir lyjant. Kai ji sukdavosi visa kiaurai permirkusi, aš galėdavau tik pavydėti lietaus lašams, kurie tą akimirką yra arčiau jos kūno, nei mano rankos kada nors bus. Galėdavau pavydėti vėjui, kuris apglėbdavo ją iš visų pusių, kuomet mano apkabinimus ribojo rankos. Galėdavau pavydėti saulės spinduliams, kurie nedrąsiai išlindę iš už pilko debesies, ima bučiuoti jos šviesų veidą ir praneša apie lietaus pabaigą.
Galėdavau pavydėti visiems ir viskam, tačiau žvilgsnis, kuris priversdavo pasaulį sustoti, priklausė man.
have a productive night lovers

Komentarai

  1. vaje kaip gražu, gražu... ir kaip miela. šilta.
    na ką gi, skelbiu oficialiai - sužavėjo mane Tavo kūryba! fiksuoji tokias gražias akimirkas, skaitau ir įsivaizduoju, viską tarytum matau prieš save... Pradedu sekti! be to, toookia nuostabi muzika.
    Šaunuolė, nenustok rašyti :>

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O Dievuliau... Čia tai pakėlei nuotaiką neapsakomai... Ačiū Tau be galo, be krašto! :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Leave a comment and u get a cookie

Populiarūs įrašai