addicted to who?
-Daryti blogus dalykus yra gerai,-šyptelėjo Janas įbrukdamas ilgą, plonytę cigaretę man, tarp vidurinio ir rodomojo, pirštų.- profilaktiškai,- pridūrė jis, žiūrėdamas į mane paskatinamu žvilgsniu.
"Bala nematė, nuo vieno karto tikrai netapsiu priklausoma"- pamaniau ir, įtraukusi į plaučius kartų dūmą, kostelėjau.
Surūkiusi pirmąją gyvenime cigaretę, nesijaučiau kitaip, nors tuo tarpu mažumėlę svaigusi galva linko manyti jog aš esu tariama "blogiukė" ir, kad dabar galiu vadinti save taisyklių laužytoja. Nors niekas be manęs ir Jano to nežinojo, džiaugiausi, kad bent jis dabar nebelaikys manęs nuobodžia kalike, penktadienių vakarus leidžiančia lovoje, su banaliu romanu rankose ir begale užkandžių trupinių.
Po kelių minučių, kai pirmosios cigaretės svaigulys jau buvo ženkliai sumažėjęs, į mano dūmuose paskendusią galvą, pasibeldė tragiška graužatis.
"Velnias, velnias, velnias!"- neramiai judindama koją, keikiau save mintyse, kol Janas abejingai išsidrėbęs ant minkštasuolio, žiūrėjo televizorių net nesuprasdamas, kad prieš kelias minutes surūkiau savo pirmą cigaretę tik dėl jo.
-Turiu eiti, Janai,- pakilusi nuo medinės kėdės veptelėjau ir su kylančiu gumulu laukiau, kol atsisveikindamas jis mane bent apkabins.
Tačiau nieko panašaus nesulaukiau, jis tyliai burbtelėjo kažką panašaus į "Iki" net neatsigręždamas į mane.
Tą dieną išeidama pro Jano buto duris, lyg žinodama, kad pirma cigaretė, kurią surūkiau to abejingo šunsnukio dėka, bus mano baigties reabilitacijos klinikoje priežastis, verkiau lyg maža mergaitė. Ir dabar, net būdamas vienas artimiausių mano draugų, net žinodamas, kad esu čia tik jo dėka, jis neturi drąsos įeiti pro sumautos palatos duris ir tiesiog nuleidus galvą, kaip kadaise, veptelėti trumpą "Atsiprašau".
Kad ir kaip jo nekęsčiau, jis buvo mano pirmos cigaretės priežastis. Ir šiąnakt dariau blogus dalykus... Profilaktiškai.
*if you do something risky, at least do it for someone who actually cares
"Bala nematė, nuo vieno karto tikrai netapsiu priklausoma"- pamaniau ir, įtraukusi į plaučius kartų dūmą, kostelėjau.
Surūkiusi pirmąją gyvenime cigaretę, nesijaučiau kitaip, nors tuo tarpu mažumėlę svaigusi galva linko manyti jog aš esu tariama "blogiukė" ir, kad dabar galiu vadinti save taisyklių laužytoja. Nors niekas be manęs ir Jano to nežinojo, džiaugiausi, kad bent jis dabar nebelaikys manęs nuobodžia kalike, penktadienių vakarus leidžiančia lovoje, su banaliu romanu rankose ir begale užkandžių trupinių.
Po kelių minučių, kai pirmosios cigaretės svaigulys jau buvo ženkliai sumažėjęs, į mano dūmuose paskendusią galvą, pasibeldė tragiška graužatis.
"Velnias, velnias, velnias!"- neramiai judindama koją, keikiau save mintyse, kol Janas abejingai išsidrėbęs ant minkštasuolio, žiūrėjo televizorių net nesuprasdamas, kad prieš kelias minutes surūkiau savo pirmą cigaretę tik dėl jo.
-Turiu eiti, Janai,- pakilusi nuo medinės kėdės veptelėjau ir su kylančiu gumulu laukiau, kol atsisveikindamas jis mane bent apkabins.
Tačiau nieko panašaus nesulaukiau, jis tyliai burbtelėjo kažką panašaus į "Iki" net neatsigręždamas į mane.
Tą dieną išeidama pro Jano buto duris, lyg žinodama, kad pirma cigaretė, kurią surūkiau to abejingo šunsnukio dėka, bus mano baigties reabilitacijos klinikoje priežastis, verkiau lyg maža mergaitė. Ir dabar, net būdamas vienas artimiausių mano draugų, net žinodamas, kad esu čia tik jo dėka, jis neturi drąsos įeiti pro sumautos palatos duris ir tiesiog nuleidus galvą, kaip kadaise, veptelėti trumpą "Atsiprašau".
Kad ir kaip jo nekęsčiau, jis buvo mano pirmos cigaretės priežastis. Ir šiąnakt dariau blogus dalykus... Profilaktiškai.
*if you do something risky, at least do it for someone who actually cares
'night, my sleepy sheeps
.jpg)


Komentarai
Rašyti komentarą
Leave a comment and u get a cookie