be 5 minučių lapkritis

tik žodis

Ar bent kartais pagalvoji, kodėl subraižytas telefonas, suplėšytas drabužis, sugedusi mašina ar sustreikavęs kompiuteris mus jaudina labiau nei sudaužyta į tūkstančius šipulių širdis? Kada viskas apsivertė taip, jog net sėdėdami kambaryje pilname prašmatniausių daiktų ir kišenėje turėdami bent kelis šimtus litų, jaučiamės visiškai tušti? Kaip mes praradom džiaugsmą dėl mažyčių gamtos ir aplinkos detalių? Kur pabėgo mūsų sugebėjimas mėgautis bet kuo ir visur įžvelgti gerąją pusę? Kas pasikeitė, kad nebesišypsome praeiviams ir gėdijamės pasakyti menkiausią "ačiū"? Ko mums dar trūksta šiame pigiame pasaulyje, kur už pinigus galima nusipirkti viską: draugus, daiktus ar net meilę..? Kam mums viso šito reikia, kai žodžiai pasako viską, ko nesugeba išreikšti bevertės trumposios žinutės ir elektroniniai laiškai? Ar dabar susimąstei, į ką mes iškeitėm juoką iki ašarų, pokalbius iki iš naktų po žvaigždėtu dangumi, maudynes karštą vasaros dieną, šiltus apkabinimus ir aistringus bučinius..? Į beverčius simbolius mobiliojo ekrane, į neaiškiai girdimą balsą ragelyje, į pasivažinėjimą brangia mašina po miestą, apsipirkimą prekybos centre pilname piktų veidų, besielį monitorių spoksantį į mus. Meilė greitai praras savo "žodžiais neapibūdinamo jausmo" statusą ir taps tik žodžiu, kuris susideda iš 5 raidžių, 5 simbolių, 5 sekundžių, kurių reikia jam parašyti...